Balandžio 8 dieną Lietuvių grįžimo į tėvynę informacijos centre vyko diskusija „Marijos Gimbutienės palikimo įamžinimas Lietuvoje“. Nedidelė grupė muziejininkų, meno ir kultūros veikėjų, o taip pat Lietuvių gyvenusių Amerikoje visuomeninės organizacijos (LGAVO) „Sugrįžus“ atstovai diskutavo apie iniciatyvą steigti Vilniuje M. Gimbutienės vardo centrą – muziejų. Iš Amerikos į Lietuvą gyventi sugrįžęs p. Edmundas Atkočiūnas susirinkusius informavo, kad mokslininkės duktė Živilė, su kuria jis nuolat palaiko ryšį, rengiasi savo lėšomis persiųsti į Vilnių siuntą mamos daiktų, kurie sudarytų būsimo muziejaus pagrindą. Tai paveikslai, audiniai, gobelenai, skulptūros, keramika, knygos, albumai, skaidrių, vaizdajuosčių kolekcijos ir kt. E. Atkočiūnas informavo, kad Vilniaus m. savivaldybėje jau svarstoma galimybė tokį centrą kurti M. Gimbutienės gimtajame bute Jogailos gatvėje. Nors susirinkusiems M. Gimbutienės nuopelnai pasaulio ir Lietuvos istorijai abejonių nekėlė, visi su malonumu pasiklausė Vilniaus universiteto, Archeologijos katedros doc. Algimanto Merkevičiaus pranešimo „M. Gimbutienės įnašas į pasaulinį archeologijos ir Lietuvos istorijos tyrinėjimų kontekstą“.

Vakaro dalyviai aktyviai reiškė savo nuomonę ir mintis apie šį projektą. Kino ir video operatorius bei režisierius p. Algirdas Tarvydas, nemažai filmavęs mokslininkę jos lankymosi Lietuvoje metu, mano, kad tinkamiausia būtų gaunamą siuntą apgyvendinti muziejuje. Su juo ne visiškai sutiko doc. A. Merkevičius, sakydamas, kad muziejai nesuteikia pilnos galimybės eksponatams funkcionuoti kultūriniame, o ypač moksliniame poliloge, nes šie dažnu atveju sustingsta saugyklose. Muziejus galėtų būti tarpinė grandis. Vilniaus m. savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėjas p. Edmundas Žalpys patarė daugiau orientuotis ne į muziejų, o į centrą, kuriame būtų net tik saugomi ir eksponuojami daiktai, bet šurmuliuotų platesnis mokslinis – kultūrinis visuomeninis gyvenimas. LGITIC direktorius Ž. Beliauskas palaikė šią mintį tuo pačiu teigdamas, kad derėtų galvoti, kaip tokio centro gyvybingumą palaikytų ir naudotųsi kelios institucijos – savivaldybė, Vilniaus universitetas, memorialinių muziejų direkcija ir pan., nes tokio mechanizmo dar nėra sukurta. Finansavimas lemiama dalimi turėtų būti projektinis, o tai reiškia, kad viskas priklausytų nuo entuziastingo mokslo ir kūrybos vadybininkų darbo. Labai tikėtina, kad iš tokio centro kylančius projektus palaikytų ir patys inicijuotų užsienyje gyvenantys bei dirbantys lietuvių mokslininkai.

Renginyje dalyvavęs Chicagos lietuvių televizijos vadovas Arvydas Reneckis patikino, kad užsienio lietuviai be abejonės užtikrintų nuolatinį eksponatų skaičiaus didėjimą. Kur palikti sukauptus asmeninius archyvus, Amerikoje dar daug kam akivaizdi problema. Čia pat nuskambėjo mintis, kad centro idėją turėtų būti apsvarstyta ir pasaulio lietuvių Mokslo ir kūrybos simpoziume Čicagoje, lapkričio mėnesį. Paaiškėjo, kad salėje yra du simpoziumo organizacinio komiteto nariai ir abu jie LR Prezidento visuomeniniai patarėjai išeivijos klausimais – p. Leonas Narbutis, prieš keletą metų grįžęs iš JAV ir dr. Daumantas Matulis, LGAVO „Sugrįžus“ prezidentas. Jie pasirūpins, kad simpoziumo programoje atsirastų vietos šios diskusijos pratęsimui. Daug aktualių praktinių minčių išsakė Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos darbuotojos Laima Žukauskaitė ir Birutė Vagrienė bei kiti susirinkusieji. Apie M. Gimbutienės archeologiniuose radiniuose įkūnytų meninių ženklų ir jos atskleistų simbolių reikšmę meninei kūrybai įtaigiai samprotavo dailininkas Rimtas Tarabilda, pasiūlydamas surengti parodą iš darbų, kuriuos menininkams įkvėpė šios nuostabios moters įžvalgos į mūsų archetipinę priešistorę. Visi sutarė, kad idėja tikrai neatmestina ir reikia toliau tobulinti centro sampratą, įtraukiant į aptarimą kuo daugiau suinteresuotų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Pabaigai, beveik niekam neskubant išsiskirstyti, įvyko Amerikoje sukurto DVD filmo „SIGNES OUT OF TIME – the story of archeologist Maria Gimbutas“ peržiūra. Taigi, vakaras užsitęsė.

LGITIC, laikydamas, kad platesnės diskusijos tikrai būtų naudingos, kviečia pasisakyti savo tinklapio forume www.lgitic.lt.

Žilvinas Bieliauskas