Šiek tiek istorijos

„Sąlygos išeivijos lietuviams organizuoti tokius renginius kaip Lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumai atsirado tuomet, kai užaugo ir subrendo pokario išeivių kartos vaikai, – savo pasakojimą pradeda dr. S. Bačkaitis. – Pačių pokario emigrantų gyvenimas JAV buvo sunkus ir retam kuriam iš jų pavykdavo pasiekti žymesnių laimėjimų. Tačiau savo vaikus lietuviai skatino eiti į mokslus ir siekti žymesnių laimėjimų. Apie 1960-uosius jau buvo užaugusi gabių bei energingų žmonių karta, kuri ne tik ėmė pasižymėti laimėjimais profesinėje srityje, tačiau ėmė reikšti norą tais laimėjimais pasidalinti ir su kitais savo tautiečiais. Ėmė pasigirsti balsų, sakančių, kad JAV ir Kanadoje gyvenantys lietuviai mokslininkai, gydytojai, inžinieriai, architektai, lituanistai, humanitarinių sričių darbuotojai bei menininkai galėtų susitikti, pasidalinti savo laimėjimais bei atradimais ir supažindinti su jais plačiąją visuomenę. Kai 1965 m. susikūrė JAV lietuvių bendruomenė, jaunoji karta ėmė reikštis ir čia.“ Dr. Bačkaitis prisimena, kad sumanymas organizuoti profesionalų susitikimus ypač pagyvėjo 1968 m. Lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos suvažiavime Cleveland (OH), kur susirinko gausus jaunų akademikų būrys. Ten buvo svarstoma jau kitais metais surengti kūrybos savaitę. Sumanymas sulaukė entuziastingo visuotinio pritarimo JAV bei Kanados išeivijoje.

Pirmasis Mokslo ir kūrybos simpoziumas įvyko 1969 m., kuriame dalyvavo apie 60-70 JAV bei Kanados universitetus baigusių jaunųjų mokslininkų, technologų, gydytojų ir socialinės, meninės bei kultūrinės krypties darbuotojų. Jie dalijosi savo idėjomis, buvo kalbama apie Lietuvą, jos problemas, apie tai, kaip galima jai padėti.

Įkuriamas Vytauto Didžiojo universitetas

Į simpoziumus mokslininkai iš Lietuvos pradėjo atvykti tik apie 1985 m. Tačiau tikras tokios veiklos pagyvėjimas prasidėjo ėmus byrėti Sovietų Sąjungai. „Kai pirmą kartą paskelbėme Lietuvoje kvietimą atvykti į MKS, iš ten buvo pateikta beveik 200 paraiškų, – pasakoja S. Bačkaitis. – Toks didelis norinčių dalyvauti skaičius mus nustebino, tačiau ir pradžiugino. Juk dokumentus sutvarkyti tada dar buvo labai sunku, žmonių laukė aibė formalumų. Norintys atvykti į JAV privalėjo gauti JAV ambasados Lietuvoje leidimą, leidimus iš Maskvos ir t. t.“. S. Bačkaitis prisimena, jog tais metais simpoziumas buvo įsidėmėtinas tuo, kad pirmą kartą susitikti su lietuvių bendruomene atvyko profesorius V. Landsbergis bei nemažas skaičius Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo signatarų, o plenarinių posėdžių metu buvo išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto senatas. Šis žingsnis davė pagrindą įkurti VDU. Po tokio sėkmingo bendradarbiavimo, kaip atsakomąjį gestą kitą Mokslo ir kūrybos simpoziumą 1991 m. buvo pasiūlyta surengti jau Lietuvoje. Nuo to laiko šie mokslinės bei kūrybinės minties suvažiavimai pakaitomis vyksta abiejose šalyse.

Mokslininkai patenka į naujas struktūras

Paprašytas populiariai paaiškinti, kuo konkrečiai užsiimama simpoziumuose ir kokia yra praktinė jų nauda, dr. Bačkaitis kaip pagrindinį tokių susitikimų tikslą įvardija galimybę leisti susipažinti įvairiuose pasaulio kraštuose dirbantiems lietuvių mokslininkams bei jiems pasidalinti savo moksliniais pasiekimais ir patirtimi. „Bendri pasaulinio mokslo pasiekimai, žinoma, yra labai svarbu, – sako jis. – Tačiau mūsų simpoziumuose Lietuva visuomet buvo ir yra prioritetinė sritis. Pirmiausia gvildenami tie klausimai, kurie yra svarbūs lietuvių tautai, o kartu ir mums – visur išsibarsčiusiai išeivijai. O aptarti turime daug ką. Lietuva, nors turi ir labai daug gabių žmonių, pati yra maža šalis. Savaime suprantama, jog jai sunku apimti visas mokslo sritis. Kai kurios struktūros pasaulyje yra labai seniai nusistovėjusios ir naujiems žmonėms į jas patekti beveik neįmanoma. Todėl mes labai džiaugiamės, kai susipažįsta lietuviai mokslininkai, jau dirbantys tose struktūrose, o kartu ten atveria kelius ir naujiems žmonėms. Tokiu būdu tie, kurie be mūsų simpoziumų niekuomet nebūtų patekę į vieną ar kitą aplinką, staiga pakviečiami skaityti paskaitas, daryti pranešimus ar dalyvauti bendruose projektuose.“

Simpoziumai JAV – našesni

Kalbėdamas apie artėjantį XIV Mokslo ir kūrybos simpoziumą, kuris įvyks Pasaulio lietuvių centre, dr. Bačkaitis pastebi įdomią detalę. „Gal tai ir nuskambės keistai, – sako jis, – tačiau greičiausiai mūsų simpoziumai JAV yra našesni negu Lietuvoje. Kodėl? Dėl labai paprastos priežasties. Atkūrus Nepriklausomybę, simpoziumuose dalyvauja labai daug mokslininkų ir iš Lietuvos. Jeigu viskas ir vyksta Lietuvoje, jie skaityti pranešimus atbėga tiesiog iš paskaitų, posėdžių ar kitokių užsiėmimų. Paskaito savo pranešimą ir vėl bėga atgal. Tokiu būdu „užsesijinio“ bendravimo tarp vietinių ar atvažiavusių mokslininkų kaip ir neįvyksta. Visiškai kitokia atmosfera, kai simpoziumas vyksta JAV, Pasaulio lietuvių centre. Čia suvažiuoja ir čia pat netoliese apsistoja mokslininkai ne tik iš JAV, bet ir iš Lietuvos bei viso pasaulio. Jie visas simpoziumo dienas praleidžia kartu, visiškai šalia vieni kitų. Būdami ribotoje erdvėje visi kartu mokslininkai turi daug daugiau galimybių ne tik susipažinti asmeniškai, bet ir daugiau laiko skirti mokslinių klausimų aptarimui. Tuo metu jie niekur neturi skubėti…“

Laukiami ir plačiosios visuomenės atstovai

Šiemet MKS išsiskirs iš kitų tuo, jog, be įprastų dalyvių iš JAV, Lietuvos bei Kanados, jame jau dalyvaus naujų išeivių atstovai iš Australijos, Azijos, Rusijos, Pietų Amerikos, Rytų bei Vakarų Europos. Iš viso simpoziume žada dalyvauti gausus (apie pusantro šimto) mokslininkų bei kultūros darbuotojų būrys. Paklaustas, ar laukiami simpoziumuose tiesiog žiūrovai, vadinamieji žmonės iš gatvės, simpoziumo pirmininkas atsako, kad taip, ir labai. „Savaime suprantama, kad savo susirinkimuose mes norime matyti visuomenės atstovus, – sako jis. – Juk koks galutinis bet kokio mokslinio atradimo ar kultūrinės raiškos tikslas? Žmogus. Džiaugiamės, kai į paskaitas ateina žmonės, kurie gal ir nėra vienos ar kitos srities specialistai, tačiau domisi ta tema, gali ją pakomentuoti, diskutuoja. Laukiame jų pasisakymų. „Na, o dėl mokslininkų, tai jų dalyvavimo kriterijai simpoziumuose, žinoma, yra. Ir pagrindinis jų – kad darantis pranešimą žmogus turėtų ką nors svarbaus apie mokslą pasakyti, – sako simpoziumo ko-pirmininkas. – Mūsų simpoziumuose svarbu ir tai, jog čia yra lygios galimybės visiems, tiek seniems profesoriams, tiek jauniems, ką tik baigusiems mokslus žmonėms. Juk žinome, kad yra didžiulėms korporacijoms vadovaujančių vadovų, neturinčių žymių mokslinių laipsnių, tačiau galinčių daug ką pamokyti. Bill Gates, milžiniškos „Microsoft“ korporacijos įkūrėjas, galėtų būti vienas tokių pavyzdžių.“

Aptariami aktualiausi šios dienos klausimai

Artėja Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis bei MKS veiklos keturiasdešimtmetis. Minint tokias datas, į simpoziumo programą buvo pasistengta įtraukti aktualiausius šiandienos Lietuvai klausimus. „Pastaruoju metu labai daug kalbama apie jaunimo emigraciją, protų nutekėjimą į užsienį, – pastebi S. Bačkaitis. – Paprastai visuomenėje šie dalykai vertinami gana neigiamai. Tačiau mes pabandysime į šį klausimą pažiūrėti tiek iš šios, tiek iš kitos pusės. Pasvarstysime, gal ne viskas yra taip blogai, gal ir šiame procese yra tam tikra nauda? Kalbėsimės energetikos bei aplinkosaugos klausimais, apie komunikacijos priemonių įvairovę, jų įtaką informacijos skleidimui bei švietimo ugdymui. Ar globalizacija kelia pavojų tautinei kultūrai? Kaip žiūri vieni į kitus išeivijos bei Lietuvos lietuviai? Kur dažnai atsirandančio priešiškumo šaknys? Kur link vystosi pilietinė visuomenė, kokia sveikatos apsaugos situacija Lietuvoje? Ar visada teisingai veikia teisėsauga? Nagrinėsime žmonijos bei Lietuvos sveikatingumą, didžiąsias bėdas – alkoholizmą, narkomaniją, savižudybes, svetimtaučių imigraciją. Pagalvosime, ką galime padaryti, kad išsaugotume Lietuvos ir išeivijos kultūrinį paveldą pasaulyje šiandien vis dažniau iškylančių pavojų akivaizdoje.“

Į klausimą, ar visi pranešimai bus skaitomi lietuvių kalba, dr. Bačkaitis atsakė, jog dauguma – taip. Tačiau taip pat laukiama ir keleto svečių nelietuvių, dirbančių su Lietuva arba lietuvių reikalais, todėl jų pranešimų teks išklausyti anglų kalba. Tačiau paskaitas suprasti neturėtų niekam būti problema, nes planuojama turėti vertėjus.

Simpoziume – filmų festivalis

Dr. Bačkaitis teigia, jog kai eina kalba apie Mokslo ir kūrybos simpoziumus, nekalbama tik apie mokslą. „Mūsų ir pavadinimas toks – Mokslo ir kūrybos simpoziumas. Mus domina ne tik mokslas, bet ir kultūra. Simpoziumuose kviečiami dalyvauti ne tik mokslininkai, bet ir rašytojai, menininkai ar kultūros darbuotojai. Organizuojami meno renginiai. Taip stengiamasi sudominti kuo daugiau žmonių.

Šiemet didelis dėmesys bus skiriamas lietuviškam kinui, kuris kuriamas tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje. Laukiama svečių iš Lietuvos: atvažiuoja žymus kino režisierius Arūnas Matelis ir dar keletas jo kolegų. Kartu su išeivijos kino kūrėjais simpoziumo metu jie skaitys paskaitas ir praves lietuviškų filmų festivalį.

Planuojama lituanistikos sesija. Bus klausoma pranešimų apie lietuvių kalbos padėtį, diskutuojama apie išeivijos indėlį, išlaikant kalbą arba ją keičiant. Vyks lituanistinio švietimo paskaitos. Dalyvaus nemažai lietuvių mokytojų iš kitų kraštų. Vienas iš tikslų bus aptarti, kaip geriau pateikti lituanistines programas besimokantiems užsienyje. Panašaus pobūdžio problemų sprendimui laukiami specialistai iš Tautinių mažumų bei išeivijos departamento.

Lietuvoje viena aktualiausių – energetikos problema

Dr. S. Bačkaitis beveik 40 metų dirbo tarėju bei vadovaujančiu inžinieriumi JAV transporto ministerijos Eismo apsaugos administracijoje. 7 knygų, daugiau kaip 50 mokslinių bei 20 publicistinių straipsnių autorius transporto saugos bei energetikos klausimais, paklaustas, kokias pagrindines mato šios dienos Lietuvos problemas, pirmiausia pamini energetiką. Jo nuomone, šiuo metu Lietuvai uždaryti Ignalinos atominę elektrinę ir likti be savo energijos šaltinio yra labai rizikinga. Tačiau Europos Sąjungos susitarimų taip pat turi būti paisoma. Todėl, pasak jo, jeigu neįvyks ekstremalūs Lietuvos bei Rusijos santykių pasikeitimai, Lietuva šį laikotarpį išgyvens sėkmingai „Netgi uždarius Ignalinos elektrinę, dar yra kitų elektrinių, kurios elektros energiją gamins iš gamtinių dujų, – sako jis. – Didelė problema būtų, jeigu Rusija staiga sumanytų užsukti dujas. Tada tiek valstybės energetikos sistema, tiek elementarūs gyventojų poreikiai atsidurtų pavojuje. Tai bus plačiai aptarta energijos plenarinėje sesijoje. Ką daryti, kad to neatsitiktų? Manau, kad valstybė neturi leisti, kad tokios problemos užkluptų gyventojus nepasiruošusius. Lietuvos gyventojai turi būti gana išsamiai informuojami, kas gali atsitikti priėmus vienokį ar kitokį sprendimą arba iškilus nesutarimams su Rusija. Jie turi turėti galimybę tam pasiruošti. Tačiau reikia tikėtis, kad nieko to nebus.“

Taigi, visi besidomintys kviečiami į artėjantį XIV Mokslo ir kūrybos simpoziumą, o daugiau informacijos apie tai galima rasti JAV LB tinklalapyje www.lithuanian-american.org.