Antrojo „Migruojančių paukščių“ projekto tema – imigracija. Šiųmetis MP koncentruojasi ties dvejomis simultaninėmis imigracijos proceso reikšmėmis.
Imigracija kaip su(si)liejimas – „imigranto“ (atvykusiojo) menininko, asmens, piliečio tautinės tapatybės susiliejimas, „ištirpimas“ svetimoje etnokultūrinėje erdvėje.
Imigracija kaip iš(si)skyrimas – imigruojančiojo kultūrinio kodo išlaikymas kitoje, svetimoje kultūrinėje terpėje ir jo panaudojimas kūrybiniam, asmeniniam tapatumui išlaikyti kitoje etnokultūrinėje erdvėje.
Abi MP projekto akcentuojamos imigracijos proceso reikšmės pabrėžia asmens, menininko valią rinktis savo kūrybinę bei asmeninę poziciją imigracijos kontekste – išlaikyti tautinę tapatybę, ar ištirpti naujoje kultūrinėje erdvėje ir kelia klausimą, ar šiedu (išlaikymo ir ištirpimo) aspektai nėra dvi neatsiejamos ir veinalaikės to paties imigracijos proceso pusės? Be to, MP klausia, kokį vaidmenį atlieka imigruojančiojo tautinės tapatybės išsaugojimui išeivijoje veikiančios etnokultūrinės bendruomenės?
Šis pasaulio lietuvių menininkų pleneras klausia apie tolerancijos galimybes imigruojantiesiems – kitataučių Lietuvoje, lietuvių – kitose pasaulio šalyse. Kaip išlaikyti tautinį identitetą (ir ar jaunieji menininkai suvokia tautybės išskirtinumą kaip vertę)? Kokį vaidmenį vaidina išeivių bendruomenės: ar jos – tautinės oazės – yra tapatybės iš(si)gelbėjimas ar veiksnys, ribojantis laisvą menininko kūrybinį pasireiškimą? Kas yra imigrantas? Ar tai politiškai korektiškas terminas? Kaip menininkas mato save ir savo kūrybą kaip imigracijos proceso (aktyviai ar pasyviai patirto) dalį?